Nusidėti ar nenusidėti, tai jūsų sprendimas. Kiekvienas krikščionis yra atsakingas už savo gyvenimą ir nusprendžia tikėti Dievu ir Jo Žodžiu bei eiti pagal Dievo valią ar ne.. Jone 5:1-15, Jėzus išgydė žmogų, kurie turėjo negalią dėl 38 metų. Šis luošas gulėjo lovoje prie Betesdos baseino. Kai Jėzus jį pamatė, Jis priėjo prie jo ir paklausė, jei jis norėjo pasveikti. Rašys atsakė Jėzui, kad neturėjo kam atvesti jo prie vandens pasveikti. Tada Jėzus liepė žmogui atsikelti, pasiimti savo lovą ir vaikščioti. Vyras pakluso Jėzaus žodžiams ir atsistojo ir ėjo. Rašą žmogų išgydė Jėzus, bet ką Jėzus pasakė apie sprendimą nusidėti ar nenusidėti jam?
“Daugiau nenusidėk, kad tau neatsitiktų blogiau”
Vėliau Jėzus rado jį šventykloje, ir tarė jam, Štai, tu esi sveikas: daugiau nenusidėk, kad tau neatsitiktų blogiau (John 5:14)
Vyriškis nuėjo į šventyklą ir po kurio laiko, Jėzus rado vyrą šventykloje. Jėzus įsakė žmogui, kuris buvo išgydytas, daugiau nenusidėti, kad jam neatsitiktų blogiau.
Jėzus išgydė vyrą nuo ligos; jo negalia. Žmogus tapo sveikas ir Dievo karalystė atėjo pas jį.
Tamsos karalystė sužavėjo žmogų 38 metų, bet kai dangaus karalystė atėjo pas jį, vyras buvo paleistas iš nelaisvės.
Jėzus išleido vyrą iš dvasinio tamsos kalėjimo
Jėzus išleido šį žmogų iš šio dvasinio tamsos kalėjimo. Dabar, kad šis žmogus buvo paleistas iš šio dvasinio tamsos kalėjimo, Jėzus jam įsakė, nepažeisti dvasinių įstatymų nusidėdamas. Kitaip tariant; Jėzus liepė žmogui tai padaryti Dievo valia ir išlik Jam paklusnus, užuot vykdydamas velnio valią (kuris dirba kūne) ir paklusk jam nusidėdamas (Taip pat skaitykite: ‘Dievo valia vs velnio valia‘)
Nes jei vyras nusprendė nepaklusti Dievui, nusidėdamas, jį vėl paimtų tamsos jėgų nelaisvė ir tada jam nutiktų blogesnių dalykų.
Jėzus įspėjo vyrą, nes žmogus buvo kūniškas ir nematė dvasinės sferos bei negalėjo atskirti dvasių. Bet Jėzus buvo dvasingas ir pažinojo dvasinę sritį ir dvasinius įstatymus. Jėzus pažinojo dangaus karalystę ir tamsos karalystę ir norėjo, kad šis žmogus liktų laisvas ir netaptų velnio kaliniu, vėl. Todėl, Jėzus įsakė žmogui daugiau nenusidėti.
“Eik ir daugiau nenusidėk”
Ir Jėzus jai pasakė, Aš taip pat tavęs nesmerkiu: Eik, ir daugiau nenusidėk (John 8:11)
Jone 8:1-11, skaitome apie moterį, kuris buvo pagautas svetimaujant. Moteris, svetimaujantis buvo atvestas pas Jėzų. Rašto žinovai ir fariziejai apkaltino moterį svetimavimu ir papasakojo Jėzui, ką ji padarė.
Jie pasiūlė ją užmėtyti akmenimis pagal Mozės įstatymą. Tačiau šių vyrų žodžiai kilo ne iš geros sąmonės. Viskas, ką jie norėjo padaryti, buvo gundyti Jėzų, kad jie turėtų pagrindą apkaltinti Jėzų.
Jėzus rašė ant žemės pirštu ir pasakė jiems: “tas, kuris tarp jūsų be nuodėmės, tegul jis pirmas meta ant jos akmenį“.
Jėzus žinojo, kad visi, kuris priklausė senajai puolusių žmonių kartai, buvo kūniškas ir buvo įstrigęs nuodėmingoje kūno prigimtyje.
Šie vyrai paliko vienas po kito, kol neliko nieko, išskyrus Jėzų ir moterį.
Tą akimirką, Jėzus turėjo galią pasmerkti moterį, nes Jis vaikščiojo Dievo karalystės valdžioje (kaip Naujasis kūrinys), bet Jėzus pasakė moteriai, kad ir jos nesmerks, nes tai nebuvo Jėzus’ dar laikas teisti, bet taupyti.
BET…… Jėzusnepritarė savo svetimavimo darbų arba įsakė moteriai eiti savo keliu daugiau nenusidėk.
Naujoji kūryba yra atskirta nuo pasaulio
Kai tugimti iš naujo ir įeikite į Dievo karalystę, jūs paliekate tamsos karalystę ir atsiskiriate nuo pasaulio. Jūs buvote atpirkti ir išgydyti Jėzaus Kristaus krauju ir tapote šventi ir teisūs Jame.
Tu tapai naujas kūrinys ir valia atidėkite savo senį su savo senais įpročiais. Jūs nebevaikščiosite tuo keliu, kuriuo ėjote prieš atgailą, nesjūs atgailavote nuo to gyvenimo būdo ir jo darbų.
Būtina tai suvokti tu jau nebe nusidėjėlis, bet toks, koks tapai šventasis.
Nes jei to nesuvokiate, tada tu visada mąstysi ir gyvensi kaip nusidėjėlis, būsi įstrigęs savo nuodėmėse ir niekada nebūsi išlaisvintas iš savo nuodėmių (Taip pat skaitykite: ‘Ar tu vis dar nusidėjėlis?‘).
Kai tu gimei iš naujo, jūs perėjote iš vienos dvasinės karalystės į kitą.
Į tavo senas gyvenimas, tu vaikščiojai nuodėmėje (nuodėmė = viskas, kas prieštarauja Dievo Žodžiui, atstovaujančiam Dievo valiai) ir buvo iš velnio.
Tu turėjai jo charakterį, jo prigimtis, ir tavo puolusioje būsenoje, tu nesugebėjai paklusti Dievui ir vykdyti Jo valios. Vietoj to, tu gyvenai pagal kūną maištaujant.
Jūs maištavote prieš Dievą ir gyvenote nuodėmėje bei paklusote žodžiams ir velnio valia. Biblija sako, kad jei nusidedi, tavo tėvas yra velnias (John 8:44).
Kadanusprendėte atgailauti, netiesiogiai sakei, kad nebenori, kad tavo tėvas būtų velnias. Jūs nenorėjote paklusti jo žodžiams ir laikytis jo valios. Tau atsibodo gyvenimas jam vadovaujant. Kai išgirdai Evangelijos žodžius ir sutikai Jėzų Kristų, jūs tikėjote Juo ir priėmėte kaip savo Gelbėtoją ir Viešpatį.
Jūs norėjote Dievo tapti savo Tėvu, o ne velniu, paklusti Jo žodžiams ir eiti pagal Jo valią. Tu nenorėjai paklusti velnio žodžiams ir eiti pagal jo valią.
Dievo prigimtis vykdys Jo valią
Nuo to momento, kai tugimti iš naujo ir priimkite savo Tėvo Dievo prigimtį, ilgėsitės Jo ir Dievo karalystės dalykų. Turi būti noras vykdyti Jo valią ir vaikščioti pagal tai, ką Jis sako.
Tikras tėvas žino, kas naudinga jo vaikui; jis nori geriausio savo vaikui. Jei žemiškasis tėvas nori savo vaikams geriausio, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas.
Štai kodėl, Dievas apreiškė mums savo valią Jo Žodis. Jis mums atskleidė, ne tik tai, kas Jam patinka, o kas ne, bet ir kelias į išganymą, kaip reikia Tapk nauju kūriniu ir kaip vaikščioti kaip naujas kūrinys Jo valioje. Jis visa tai atskleidė Savo Žodyje. Taigi, Jo kelias taps tavo keliu ir Jo mintys taps tavo mintimis.
Nusidėti ar nenusidėti
Jėzus jam pasakė, Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, ir visa siela, ir visu protu. Tai pirmasis ir didysis įsakymas. O antrasis panašus į jį, Mylėk savo artimą kaip save patį. Ant šių dviejų įsakymų kabo visas įstatymas ir pranašai (Motiejus 22:37-40)
Jėzus pasakė žmogui, kuris buvo išgydytas iš savo negalavimų ir moteris, kuris buvo pagautas svetimaujant, daugiau nenusidėti. Todėl, šie žmonės turėjo galią daugiau nenusidėti ir pasakyti „nuodėmei ne“.
Moteris turėjo galią pasakyti „ne“.’ į svetimavimą, nes kitaip, Jėzus jai nebūtų davęs įsakymo daugiau nenusidėti.
Klausimas toks, ar moteris atsakė Jėzui’ įsakymas daugiau nenusidėti?
Ar ji pakluso Jo įsakymui, ar leido savo jausmams, jos geismas, o jos troškimas valdo Jėzaus žodžius ir pasiduoda jausmams, geismas, ir noras?
Prisimink, kai Jėzus įsakė daugiau nenusidėti, Jo Nukryžiavimas ir Šventosios Dvasios išliejimas dar nebuvo įvykęs.
Taigi šie žmonės negimė iš naujo, bet vis dar buvo sena kūryba ir turėjo galią pasakyti „ne“.’ nusidėti ir daugiau nenusidėti.
Jūs taip pat turite galią daugiau nenusidėti. Jūs nuspręsite nusidėti ar nenusidėti.
Pagal Jėzaus Kristaus atpirkimo darbas, jūs tapote šventi ir teisūs. Dabar, kai tapote šventu ir teisu, jūs taip pat buvote pašaukti gyventi šventai ir dorai (2 korintiečiai 5:21).
Išgelbėti iš malonės ir darantys Dvasios darbus
Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu mylėk savo artimą kaip save patį (Motiejus 22:37-40)
Tavęs neišgelbėja darbai, bet iki malonė. Tačiau buvimas malonėje nereiškia, kad tau leidžiama ir toliau nusidėti. Nes jei tavo kūnas mirė Kristuje, kai tu atgimei, kaip tu gali daryti kūno darbus?
Kai esi išgelbėtas ir atgimsi iš naujo, pamatysite nuodėmės prigimtį ir poveikį, kuri yra mirties vaisius ir jūs nekęsite nuodėmės, kaip ir Dievas. Jūs nekęsite savo ankstesnio gyvenimo kaip nusidėjėlio ir į jį nebegrįšite (Taip pat skaitykite: ‘Ar gali ir toliau nusidėti malonėje?‘ ir ‘Ko Jėzus nekenčia?‘)
Kai tu mylėk Dievą visa širdimi, Siela, protas, ir stiprybės tau patiks vykdyti Jo valią. Jūs praleisite laiką su Juo ir atnaujinsite savo mintis su Dievo žodžiu ir pritaikysite Jo žodžius savo gyvenime, kad taptum Dievo žodžių vykdytoju ir darytum Dvasios darbus. Jūs neprivalote, bet tu nori, nes tu sukurtas pagal Jo panašumą ir myli Dievą.
Kai tavyje gyvena Žodis ir Šventoji Dvasia, jūs vaikščiosite paskui Dvasią, paklusdami Žodžiui. Jūs vaikščiosite įsimylėję, šventumas, ir teisumas, vykdydamas Tėvo valią ir aukštindamas bei šlovindamas Jį.
“Būk žemės druska”
