Kai kurie žmonės visada linkę kaltinti kitus. Kai tik jūs jų paklausite ar susidursite su tam tikru klausimu, jie rodo pirštu kitur. Jie nėra priežastis, bet kažkas kitas. Senis; senieji kūriniai, visada norisi kaltinti kitus, o ne būti kaltės nešėjais ir prisiimti atsakomybę už savo elgesį, veiksmus, klaidų, problemų ar situacijos. Jie rodo pirštu kitur, kaip praeityje, kaip jie buvo auklėjami, situaciją, jų sutuoktinis, vaikas(ren), Draugai, šeima, pažįstamų, darbdavys, kolegos, velnias ir kt. Jie reikalauja, kad kiti atsakytų už savo veiksmus, elgesį ir klaidas bei kaltinti juos dėl netvarkos, kurioje jie yra. Jie niekada nežiūri į save ir neatsako už savo veiksmus, bet visada suversk kaltę kam nors kitam.
Bet kas nori ir pakankamai drąsiai žiūri į save, užuot rodęs pirštu kitur? Žinoma, yra situacijų, kai praeityje ir kaip kažkas buvo auklėjamas, suvaidino tam tikrą vaidmenį ugdant asmens charakterį ir elgesį, bet tai nesuteikia asmeniui teisės ir nemokamos kortelės tokiam likti, ir nuolat kaltinti praeitį ir kitus dėl savo padėties, veiksmus, ir jų daromas klaidas. Ypač, jei esate tikintysis, kuris teigia gimęs iš naujo.
Nes jei esi gimęs iš naujo, jūs tapote nauju kūriniu. O tai reiškia, kad viskas iš tavo ankstesnio gyvenimo praėjo. Jie nebeegzistuoja, nes turi Nukryžiavo tavo kūną; tavo senas kūniškas gyvenimas. Jums buvo suteiktas naujas gyvenimas; gyvenimą Dvasioje. Todėl jūsų gyvenime įvyks pokytis ir transformacija. Kai tai neįvyksta, turėtum paklausti savęs, jei tu tikrai gimei iš naujo ir tapai nauju kūriniu.
Jei gimei iš naujo, bet vis tiek turi tendenciją kaltinti kitus ir praeitį, už tavo elgesį, veiksmus ir daromas klaidas, tada tai rodo, kad nesate išpirktas iš senas kūniškas žmogus ir tavo praeitis ir kad tu nevaikštai kaip Nauja kūryba. Tol, kol kas nors kitas gali bet kokiu būdu ar bet kokiu būdu „spausti jūsų mygtukus“., tai reiškia, kad senis vis dar yra. Todėl, atėjo laikas atidėti senuką ir į Padėkite naują vyrą.
Rodydamas pirštu kitur
Į Edeno sodas, po to, kai žmogus nukrito iš savo padėties, vyras neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus, o suvertė kaltę kitam. Užuot pripažinę savo kaltę ir priėmę atsakomybę už savo veiksmus, būkite kaltės nešėjai, jie kaltino kitus. Adomas net netiesiogiai kaltino Dievą, sakydama, kad moteris, kurį Dievas jam davė, privertė jį nusidėti. Jie nelaikė savęs tokiais, kurie tapo nepaklusnūs Dievo žodžiams, bet jie laiko save aukomis.
Juos iš tiesų viliojo klaidinantys žalčio žodžiai, bet jie nusprendė klausytis, tikėti ir veikti pagal jo žodžius. Abu Adomas ir Ieva nevykdė Dievo jiems suteiktos atsakomybės. Jie abu tapo nepaklusnus prie Dievo žodžių, tikėdami ir veikdami pagal velnio melą. Ievą gundė žalčio žodžiai, ir Adomas buvo gundomas Ievos žodžių. Jų veiksmais, jie iškėlė kūriniją aukščiau už Kūrėją. Dievas buvo labai aiškus, bet žmogus tapo maištaujantis.
Saulius taip pat tapo nepaklusnus Dievo žodžiams. Jis negalėjo laukti ir nusprendė eiti savo, o ne Dievo keliu. Kai Samuelis susidūrė su jo elgesiu ir veiksmais, Saulius laikė atsakingus žmones ir kaltino juos dėl savo veiksmų. Saulius neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus. Ne, žmonės buvo atsakingi už jo veiksmus.
Biblijoje yra daug daugiau pavyzdžių apie kūniškus žmones, kurie nenorėjo būti kaltės nešėjai ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, o kaltino kitus. Jie parodė pirštu į kitus ir kaltino juos dėl savo veiksmų, siekdamas atsikratyti kaltės, ir blogas kaltės jausmas.
Kas nori prisiimti kaltę?
Kodėl žmonės visada ieško pasiteisinimų ir rodo pirštu kitur, norėdami atsikratyti kaltės ir kaltės jausmo? Kodėl jie kaltina kitus ar situacijas, užuot prisiėmę atsakomybę ir prisiėmę už savo veiksmus ir padarytas klaidas?
Kaip dažnai tikintieji šaukiasi Dievo ir Jo prašo ‘kodėl Dievas, oi kodėl‘, kai tik jiems kas nors blogo atsitiks arba nepasiseka. Jie kartais dėl to kaltina net Dievą. Senas kūniškas žmogus niekada neprisiima atsakomybės ir neatsako už save, bet visada kaltina kitus.
Naujasis žmogus prisiima atsakomybę už savo veiksmus
Naujasis žmogus, kuris sukurtas pagal Dievo paveikslą, nerodo pirštu kitur ir nekaltina kitų dėl savo veiksmų ar klaidų. Vietoj to, naujasis žmogus prisiims atsakomybę už savo veiksmus ir bus kaltės nešėjas. Net tada, kai naujas žmogus yra kaltinamas tuo, ko nepadarė, jis nejaus poreikio įrodyti savo nekaltumą. Taip yra todėl, kad jis žino, kad Dievas viską žino. Jis žino kiekvieną žmogaus mintį ir širdį ir kiekvienam atlygins pagal jų darbus. Naujasis žmogus pažįsta savo Tėvą ir Juo pasitiki, visai kaip Jėzus.
Didžiausia visų laikų kaltė
Didžiausias visų laikų kaltės nešėjas yra Jėzus Kristus. Per visą žmonijos istoriją, nebuvo nė vieno panašaus į Jėzų. Jėzus buvo nekaltas, bet Jis nešė mirties bausmė už visas žmonijos nuodėmes. Jėzus nepadarė nieko blogo, Jis padarė tik gera. Bet Jis turėjo sumokėti už Adomo klaidą, kai Adomas iškėlė kūriniją aukščiau už Kūrėją ir nusidėjo. Bet Jėzus nekaltino Adomo, nei velnias. Jėzus tylėjo ir nusižemino.
Jėzus atėjo į žemę Paklusnumas savo Tėvui, ir kentėjo, ir mirė, kad išpirktų žmones iš velnio priespaudos, ir nuodėminga prigimtis.
Jis žinojo, kad Jis nekaltas, ir Jis žinojo, kad tai žinojo ir Jo Tėvas. Tai buvo vienintelis dalykas, kuris Jam buvo svarbus. Jam tai nebuvo svarbu, ką žmonės galvojo ar kalbėjo apie Jį.
Kai Jėzus buvo melagingai apkaltintas, Jis sugebėjo atverti burną ir įrodyti savo nekaltumą. Tačiau Jėzus neturėjo žmonėms įrodinėti savo nekaltumo ir neieškojo jų pagalbos. Tačiau Jis pasitikėjo savo Tėvu ir liko klusnus Jam bei Jo planui.
Tas pats ir su tikinčiaisiais, kurie tapo nauju kūriniu ir sek paskui Jėzų. Kai esi naujas kūrinys ir nori sekti Jėzumi, tada prisiimsi atsakomybę už savo veiksmus. Be to, žinosi, kad būsi persekiojamas pagal pasaulį, visai kaip Jėzus. Nes pasaulio sistema (Tamsos karalystė) ir Žodis (Dievo karalystė) yra diametraliai priešingi. Bus akimirkų, kai būsite melagingai apkaltintas ir atsakys už tai, ko nepasakei ar nepadarei. Kai tai atsitiks, būsi kaip Jėzus ir nerodysi pirštu kitur, bet tu prisiimsi atsakomybę ir būsi kaltininkas.
„Būk žemės druska’
