Mes visada privalome dėkoti Dievui už jus, broliai, kaip tai atitinka, nes jūsų tikėjimas nepaprastai auga, ir kiekvieno iš jūsų meilė vienas kitam gausi; Kad mes patys jumis giriamės Dievo bažnyčiose už jūsų kantrybę ir tikėjimą visuose jūsų persekiojimuose ir varguose, kuriuos ištveriate: Tai yra akivaizdus teisingo Dievo teismo požymis, kad būtumėte laikomi vertais Dievo karalystės, dėl ko ir jūs kenčiate: Matyti, kad Dievas yra teisingas dalykas atlyginti už suspaudimus tiems, kurie jus vargina; O jums, vargstantiems, ilsėkitės su mumis, kai Viešpats Jėzus bus apreikštas iš dangaus su savo galingais angelais, Liepsnojančioje ugnyje keršija tiems, kurie nepažįsta Dievo, ir kurie nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai: Kuris bus nubaustas amžinu sunaikinimu nuo Viešpaties akivaizdos, ir nuo Jo galybės šlovės; Kai Jis ateis, kad būtų pašlovintas savo šventuosiuose, ir žavėtis visais, kurie tiki (nes mūsų liudijimu tarp jūsų buvo patikėta) tą dieną (2 Tesalonikiečiams 1:3-10)
Tesalonikiečių bažnyčia tikėjo Evangelija (geros naujienos) Pauliaus ir kitų, kuris kilo daug konfliktų ne tik žodžiais, bet ir valdžioje, ir Šventojoje Dvasioje, ir labai užtikrintai. Patyrus daug kančių, jie priėmė savo žodžius su Šventosios Dvasios džiaugsmu. Jie patikėjo savo žodžiais, kuris atėjo iš Dievo ir priėmė tikėjimą Kristumi, ir tapo jų bei Viešpaties pasekėjais.
Jūs esate liudininkai, ir Dievas taip pat, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės tarp jūsų, kurie tiki: Kaip žinote, mes kiekvieną iš jūsų raginome, guodėme ir įsakėme, kaip tėvas daro savo vaikus, Kad vaikščiotumėte verti Dievo, kuris pašaukė jus į savo karalystę ir šlovę (1 Tesalonikiečiams 2:10-12)
Jie nusigręžė nuo savo stabų tarnauti tikrajam ir gyvajam Dievui ir priėmė raginimus vaikščioti vertai ir šventai pas Viešpatį, nes tokia yra Dievo valia (1 Tesalonikiečiams 4:1-8 (Taip pat skaitykite: ‘Dievo valia vs velnio valia‘ ir ‘Pašventinimo procesas’)).
Jie sėdėjo Kristuje ir buvo atstovaujami, pamokslavo, ir atnešė žmonėms Dievo karalystę.
Jie vaikščiojo kartu, o tai buvo nukreipta į Dievą, ir jų tikėjimas nepaprastai išaugo dėl jų meilės (labdara) vienas kito atžvilgiu gausu.
Jie nekeitė Dievo žodžių ir nesileido į kompromisus, kad jie galėtų gyventi ramų ir patogų gyvenimą be jokių kliūčių ir būti mylimi bei priimti pasaulio, bet jie liko ištikimi Dievo žodžiams ir atkakliai laikėsi Dievo tiesos, nepaisant visų jų kančių, ir žmonių persekiojimai bei suspaudimai, kuriuos jie ištvėrė.
Tesalonikiečiai buvo verti Dievo Karalystės
Jų kantrybė (tvirtumas) ir tikėjimą per visas jų kančias, persekiojimų, o suspaudimai buvo akivaizdus teisingo Dievo teismo požymis, kad jie būtų laikomi vertais Dievo Karalystės, dėl kurių jie kentėjo. Nes jei priklausai Dievui, būsi pasaulio priešas, būsi nekenčiamas ir patirsi persekiojimą, nes tu liudiji apie jų piktus darbus (John 7:7; 16:8).
Jie pakluso Dievo žodžiams, vykdė Dievo valią ir skelbė Evangeliją, nepaisant pasekmių. Jie paguldė savo gyvybę, sekė Jėzų, pakluso Jėzui ir mylėjo Jį labiau už viską.
Tikinčiųjų atsakomybė
Tikintieji buvo atsakingi už tai, ką padarė Jėzus, Kas yra Jo Kūno Galva, buvo įsakęs tai daryti tikintiesiems. Tikinčiųjų pareiga buvo skelbti Kristaus Evangelijos tiesą ir nešti žmonėms Dievo karalystę bei kviesti juos atgailai. (Taip pat skaitykite: ‘Skambutis į atgaila ir ‘Kas yra atgaila?‘).
Tada tai priklausė nuo žmonių, jei jie patikėtų jų žodžiais ir gailėtųsi dėl savo nuodėmės bei nuodėmingo gyvenimo ir tikėjimu atgimtų Kristuje arba atmestų jų žodžius. Tokį sprendimą lėmė žmonės. Todėl, žmonės buvo atsakingi už sprendimą, kurį priims išgirdę Dievo Žodį.
Tikintieji nebuvo gavę Jėzaus įsakymo atlyginti žmonėms už blogį, kurie buvo atsakingi už savo kančias, persekiojimų, ir vargais, nes tai buvo Dievui.
Atkeršydami tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai
Kadangi Dievo akyse buvo kaip tik atlyginti suspaudimus tiems, kurie juos vargina, kai Viešpats Jėzus bus apreikštas su savo galingais angelais, liepsnojančioje ugnyje keršija tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijai.
Nes tie, kas nepažįsta Dievo ir nepaklūsta Jėzaus Kristaus Evangelijai, bus nubausti amžinu sunaikinimu nuo Viešpaties akivaizdos ir Jo galybės šlovės, kai Jis ateis, kad būtų pašlovintas savo šventuosiuose ir kad juo žavėtųsi visi, kurie tą dieną tiki.
Dievo sūnų ir velnio sūnų ateitis
Štai kaip jiems atrodo ateitis, kurie yra ištikimi Dievui ir kantrūs bei ištvermingi tikėjime, per savo kančias dėl Evangelijos ir persekiojimų bei suspaudimų ir yra verti Dievo karalystės, ir tiems, kurie nepažįsta Dievo ir nepaklūsta Jėzaus Kristaus Evangelijai ir persekiojo bei vargino Dievo sūnus (Tiek vyrai, tiek moterys).
Būti Dievo karalyste
Tebūnie tai padrąsinimas ir paskata skelbti Dievo tiesą, nepaisant kančių ir persekiojimų bei suspaudimų, kurie ateina su Dievo tiesos skelbimu ir Dievo karalystės atnešimu.
Tegul tikintieji būna verti Dievo karalystės ir ieško to, kas aukščiau, ir paklusnumui Jėzui Kristui, galva, darykite tai, ką Jėzus įsakė daryti, vaikščiokite šventai pagal Dievo valią ir skelbkite Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Dievo karalystę bei kvieskite žmones atgailai ir nuodėmės pašalinimui bei šventam gyvenimui, kad jie taptų amžinojo gyvenimo dalyviais, Jėzus nekrikštys jų ugnimi (Taip pat skaitykite: ‘Ką reiškia krikštas ugnimi?‘).
„Būk žemės druska’
