Romiečiams 14, Paulius savo žodžius kreipėsi į tikinčiuosius Romoje ir supažindino juos su jų elgesiu bei tarpusavio bendravimu mėsos ir gėrimų klausimais. Buvo tikinčiųjų, kurie valgė viską ir tikintieji, kurie valgė tik daržoves. Užuot gerbę vienas kito pasirinkimą, jie niekino ir vertino vienas kitą. Paulius pabrėžė, kad Dievo Karalystė nėra maistas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Ką Paulius tuo norėjo pasakyti?
Stiprieji ir silpnieji tikėjime
Romiečiams 14 Paulius aptarė mėsos ir gėrimų klausimą. Buvo tikinčiųjų, kurie valgė visą maistą ir buvo tikinčiųjų, kurie buvo silpni tikėjime ir valgė tik žoleles.
Paulius liepė tikintiesiems tai priimti, kurie buvo silpni tikėjime, bet ne į abejotinus ginčus. Jis liepė priimti silpnuosius tikėjime ir gerbti jų pasirinkimą valgyti, užuot niekinęs juos ir sukėlęs kliuvinį ar progą pakliūti jų broliui, ir graudina savo brolį savo mėsa.
Tačiau, Paulius įsakė silpniesiems tikėjime, kad nesmerktų tikinčiųjų, kuris valgė viską, nes Dievas juos priėmė.
Jie visi priklausė Dievui ir visi buvo Jėzaus tarnai Šventosios Dvasios ir turėjo savo ryšį su Juo.
Jie gyveno ne sau, bet jie gyveno Viešpačiui.
Viskas, ką jie padarė, jie padarė dėl Viešpaties, nes jie buvo Viešpaties. Ir kai jie stos prieš Kristaus teismo krasę, kiekvienas iš jų duos Dievui sąskaitą už save (Taip pat skaitykite: Tegul Žodis būna jūsų Teisėjas).
Paulius liepė tikintiesiems toleruoti vieni kitus ir turėti taiką vieni su kitais, kaip broliai ir seserys turi toleruoti vieni kitus, turėti taiką vieni su kitais ir ugdyti vienas kitą, ir daugiau neniekinti ir nesmerkti vieni kitų dėl mėsos ir gėrimų. Nes Dievo karalystė nėra maistas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Dievo karalystė nėra mėsa ir gėrimas
Nes Dievo karalystė nėra maistas ir gėrimas; bet teisumas, ir ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (Romėnai 14:17)
Dievo Karalystė nesisuka apie mėsą ir gėrimus; ką žmonės gali valgyti ir gerti arba ne, bet teisumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Tai, ką žmonės valgo, nepadaro žmogaus švariu ar nešvariu, bet žmogaus darbai padaro žmogų švarų ar nešvarų. Mėsa ir gėrimai neįrodo, ar žmogus atgimė Kristuje ir priklauso Dievo karalystei, o širdis ir gamta pasikeitė, bet kažkieno darbai.
Kadangi žmogaus darbai kyla iš širdies, arba geri darbai iš atnaujintos teisios širdies, arba blogi darbai iš sugedusios neteisios širdies (Taip pat skaitykite: Ar tu myli Dievą iš visos širdies? ir Kas yra bloga širdis?).
Paulius perspėja gerbti vienas kitą ir vaikščioti su meile, užuot niekinęs ir smerkęs bendratikius, neturėjo nieko bendra su nuodėme (maištas ir nepaklusnumas Dievui bei Jo Žodžiui).
Tačiau Pauliaus įspėjimas buvo susijęs su tikinčiųjų valgymu ir gėrimu bei jų religiniais įsitikinimais apie mėsą ir gėrimus., kuri neturėjo nieko bendra su Dievo karalyste.
Nes Dievo karalystė nesisuka aplinkui (laikymas) maisto įstatymai, žmogaus taisyklės ir įsakymai, ir nenaudingi antraeiliai dalykai, bet Dievo karalystė sukasi apie teisumą, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (a.o.. hebrajų 9:8-15 (Taip pat skaitykite: Kodėl krikščionys grįžta prie Senosios Sandoros?).
Nes tas, kuris tarnauja Kristui, yra priimtinas Dievui, ir pritarė vyrams
Nes tas, kuris tarnauja Kristui, yra priimtinas Dievui, ir pritarė vyrams. Todėl sekime tai, kas daro taiką, ir dalykų, kuriais galima ugdyti kitą. Nes mėsa nesunaikina Dievo darbo. Iš tikrųjų viskas yra gryna; bet tai yra bloga žmogui, kuris valgo piktai. Gera nei valgyti kūną, nei gerti vyno, ir nieko, dėl ko tavo brolis suklumpa, arba yra įžeistas, arba yra silpnas. Ar turi tikėjimą? turėk jį prieš Dievą. Laimingas tas, kuris nesmerkia savęs dėl to, ką leidžia. O kas abejoja, yra pasmerktas, jei valgys, nes jis valgo ne iš tikėjimo: nes viskas, kas nėra iš tikėjimo, yra nuodėmė (Romėnai 14:17-23)
Tam, kas šiuose dalykuose (teisumas, ramybė, ir džiaugsmas per Šventąją Dvasią) tarnauja Kristui, yra priimtinas Dievui ir patvirtintas žmonėms.
Meilė vienas kitam nekenkia. Ir tyčia užkliuvę ar progą nukristi savo broliui, jie nevaikščiojo įsimylėję savo brolius, bet nuliūdino savo brolius maistu ir darė pikta. Jie nevaikščiojo pagal Dvasios įstatymą (Taip pat skaitykite: Ką tai reiškia, mylėk savo artimą kaip save patį?).
Paulius įsakė tikintiesiems eiti teisiai pagal Dievo valią ir sekti dalykus, kurie sukuria taiką ir dalykus, kuriais jie ugdytų kitą, kad jie kartu statytų Dievo darbą, o ne sunaikintų Dievo darbą dėl to (tikėjimo skirtumas) mėsos.
Kiekvienas atgimęs tikintysis pats užauga iki dvasinės brandos ir turi asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi ir Tėvu bei veikia tikėjimu iš šio ryšio.. Todėl vieno ėjimas nėra tas pats, kas kito ėjimas. Ir todėl, kad vienas elgiasi ne kaip kitas, tai neturėtų būti priežastis niekinti ar teisti kitą ir tikrai nepulti jo ar jos tikėjimo. Tai galioja ir stipriesiems, ir silpniesiems tikėjime.
Vėl, tai ne apie paklusnumą Dievo žodžiams ir Jėzaus laikymąsi’ įsakymus ir Tėvo valios vykdymą bei nuodėmės teismą bažnyčioje, bet čia kalbama apie įsitikinimų skirtumą dėl mėsos ir gėrimų (Taip pat skaitykite: Ką Biblija sako apie nuodėmę bažnyčioje?).
Teisingumas, ramybė, ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje
Jei Šventoji Dvasia gyvena jumyse, jūs gyvensite Dievo karalystėje ir iš jos ir vaikščiosite teisumu Šventosios Dvasios, ramybė, ir džiaugsmas Dievo valioje.
Laikykitės taikos su savo broliais ir seserimis, gyvenkite su jais ir gerbkite vienas kito ėjimą su Dievu (tai nereiškia priimti nuodėmę). kad kartu kovotumėte kaip ištikimi Jėzaus Kristaus kariai už Dievo karalystę ir darytumėte tai, ką Jėzus įsakė, ir vykdytumėte Jo žodžius bei įsakymus.
„Būk žemės druska’
