Jei krikščionys žinotų, kad Dievo Žodis yra greitas, galingas ir aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją, prasiskverbia net iki dalijimosi sielą ir dvasią, sąnarius ir čiulpus ir yra širdies minčių bei ketinimų tyrėjas, tai kodėl jie neskaito ir nesimoko Dievo Žodžio ir kodėl jie bijo sakyti Dievo Žodį? Ar skaitote ir studijuojate Dievo žodį? Ar žinai Dievo Žodį ir valią ? Ir ar esate pakankamai drąsus sakyti Dievo Žodį, ar tylite, kad neįžeistumėte žmonių?
Dievo Žodis greitas, ir galingas bei aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją
Nes Dievo Žodis greitas, ir galingas, Ir aštresnis už bet kurį dvipusį kardą, pradurta netgi į sielos ir dvasios padalijimą, ir sąnarių bei čiulpų, ir yra širdies minčių ir ketinimai. Taip pat nėra jokios būtybės, kuri nebūtų akivaizdi jo akyse: bet viskas nuoga ir atvira akims to, su kuriuo turime daryti (hebrajų 4:12-13)
Ši Biblijos dalis reiškia įėjimą į Dievo poilsį. Tik tie, kurie atgimsta Jėzuje Kristuje ir priklauso Dievo tautai ir vaikšto tikėdami pagal Jo Žodį, įstoja Dievo poilsis. Jėzus yra gyvas Dievo Žodis, Kuris tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, ir buvo Tėvo išraiška. Jėzus atstovavo Tėvui ir kiekvienam žodžiui, kad Jėzus kalbėjo kilęs iš savo Tėvo, ir jame buvo gyvybė ir galia (Jn 6:63).
Nors, Jėzaus ištartuose žodžiuose buvo gyvybė ir galia, ne kiekvienas norėjo klausytis ir priimti Jo žodžių. Žmonių buvo daug, kurie Jį atstūmė. Kodėl? Nes Jėzaus žodžiai dažnai buvo sunkūs ir priešpriešiniai ir ragino žmogų atgailai, nuodėmių pašalinimas ir gyvenimo pakeitimas. Todėl, ne visi, kurie priklausė Dievo kūniškajai tautai, buvo pasiruošęs atiduoti savo gyvybę. Daugelis per daug mylėjo savo gyvenimą, kad jo atsisakytų. Ir todėl daugelis širdžių liko užkietėjusios, kai jie išgirdo Jėzaus balsą ir Jo ištartus žodžius. Žmonės nematė, kad nors Jo žodžiai buvo sunkūs ir prieštaringi, Jo žodžiai buvo tiesa ir apėmė gyvybę, ir pagimdytų gyvybę vietoj mirties.
Jėzus buvo Dievo paskirtas ir tarnavo savo Tėvui
Jėzus prarado daug pasekėjų, skelbdamas tiesą. Bet dėl fakto, kad Jėzus buvo paskirtas savo Tėvo ir tarnavo Jam vietoj žmonių, Jėzus nesileido į kompromisus ir toliau darė tai, kam buvo pašauktas, būtent skelbti ir nešti Dievo karalystę Dievo tautai ir ją kviesti atgaila ir nuodėmių pašalinimas. Jėzus tarnavo savo Tėvui ir iš didžiulės meilės Jam, Jis tarnavo žmonėms. Nors Jėzus tarnavo žmonėms, Jis neatstojo jiems tarnauti.
Jėzus leido visiems, ateiti pas Jį, ir Jėzus davė jiems tai, ko jiems reikėjo. Jėzus niekada nevertė nieko sekti Juo ar likti su Juo, ir leiskite tiems, kurie paliko Jį eiti.
Jėzus nepritaikė savo žinios prie žmonių gyvenimo ar troškimų. Netgi ne, kai Jį paliko tūkstančiai sekėjų ir Jėzui liko tik dvylika savo mokinių.
Dėl fakto, kad Jėzus atidavė savo gyvybę ir kūną ir labiau mylėjo Dievą ir visi, ir pasitikėjo Juo, vietoj žmonių, Jėzus toliau skelbė savo Tėvo žinią; atgailos žinia. Jis žinojo, kaip Tėvas myli žmones, ir todėl Jis atidavė savo gyvybę, kad sutaikintų žmogų su Dievu.
Jėzus turėjo galimybę išgelbėti savo gyvybę, skelbdamas tai, ką žmonės norėjo išgirsti. Taip, net kai Jis buvo atvestas prieš tarybą, Jis turėjo galimybę atsistoti už save ir apginti save, ir eik lengviausiu keliu, o ne plakta ir nukryžiuota už žmoniją. Tačiau Jėzus liko paklusnus Tėvo valiai, ir tylėjo ir pasirinko eiti sunkiausią kelią, tai kainavo Jam gyvybę.
Dievo Žodis reiškia mirtį kūniškam senoliui,
bet gyvenimas dvasiniam naujam žmogui
Dievo žodžiai senam žmogui dažnai būna sunkūs ir priešingi, kuris gyvena po kūno. Nors Dievo žodžiuose yra gyvybė ir galia, jie dalija sielą ir dvasią. Dievo žodžiai; Dvasios žodžiai yra diametraliai priešingi pasaulio žodžiams; kūno žodžiai, todėl kiekvienas turi nuspręsti tikėti Dievo žodžiais ir gyventi pagal Jo žodžius ir maitinti žmogaus dvasią arba tikėti pasaulio žodžiais ir gyventi pagal pasaulio žodžius ir maitinti kūną.
Pasaulio žodžiai motyvuoja, daug žadantis, viltingas ir turintis energijos kūniškam žmogui, ir maitina žmogaus kūną. Pasaulio žodžiai ne tik laikinai motyvuos kūnišką žmogų, bet taip pat glamonės žmogaus ego ir paskatins žmogų taip gyventi (s)jis nori gyventi. Pasaulio žodžiai džiugina ir stiprina žmogaus jausmus ir emocijas. Jie nešaukia atgailos, bet pagarba, priimti ir toleruoti seno žmogaus darbus. Pasaulio žodžiai nėra pagrįsti tiesomis, bet ant velnio melo, ir todėl laikina kūno nauda, galiausiai bus pakeistas į amžiną praradimą.
Dievo žodžiai yra visiškai priešingi pasaulio žodžiams ir elgsis visiškai priešingai. Dievo žodžiai bus sunkūs ir prieštaringi senajam žmogui, kuris vaikšto paskui kūną. Nes Dievo žodžiai prives žmones į atgailą, nuodėmių pašalinimas ir reikalavimas pakeisti gyvenimą. Gyvendami paklusdami Dievo Žodžiui, kūnas vis silpnės ir galiausiai mirs. Bet naujam žmogui, kuris vaikšto paskui dvasią, Dievo žodžiai duos gyvybę, Džiaugsmas, taika ir galia. Dievo žodžiai duos naujas žmogus, ko jis trokšta ir subręs dvasią.
Krikščionys turi būti narsūs Dievo sūnūs
Jėzus buvo pirmasis Dievo Sūnus, Kas vaikščiojo žeme, ir drąsiai kalbėjo Dievo tiesą. Po Jo mirties ir prisikėlimo bei Šventosios Dvasios išliejimo, daug Dievo sūnų, kurie gimė Jame, pasekė Jo pavyzdžiu.
Petras buvo pirmasis, kuris atsistojo su pasitikėjimu ir drąsa, jam tapus Dievo sūnumi, krikštu Šventąja Dvasia. Petras drąsiai kalbėjo tūkstančiams vyrų, kurie buvo Jeruzalėje Sekminių diena. Jis skelbė Jėzų Kristų ir kvietė žmogų atgailai. Petras daugiau nesislėpė, kaip ir anksčiau, kai jis dar buvo senukas ir išsižadėjo Jėzaus. Bet todėl, kad Šventoji Dvasia gyveno Jame, Jis kalbėjo drąsiai ir nesigėdijo Jėzaus Kristaus Evangelijos.
Netgi ne, kai jis ir Jonas buvo paimti į nelaisvę ir buvo vedami prieš tarybą, o taryba įsakė jiems daugiau nebepamokslauti ir nemokyti Jėzaus vardas. Tačiau Petras ir Jonas negalėjo sulaikyti burnos, ir tylėk, ir jie toliau skelbė ir nešė žmonėms Dievo karalystę (Veikia 4:1-22).
Netgi Stephanas, kuris buvo pilnas Šventosios Dvasios, kalbėjo drąsiai ir nesigėdijo Evangelijos bei griežtų Dievo žodžių, kuriame buvo Jo išmintis ir gyvenimas. Jis nepataisė Dievo tiesos, siekdamas išgelbėti jo gyvybę, bet jis liko Jam ištikimas iki pat mirties dienos.
Stephanas galėjo išgelbėti jo gyvybę, laikydamas užčiauptą burną, ir tardamas žodžius, kad žmonės norėjo išgirsti, o gal net sulaukė pagarbos ir žmonių garbės. Jis galėjo išgelbėti savo gyvybę, gindamasis prieš vyriausiąjį kunigą, ir laikinai išsižadėti Jėzaus Kristaus. Ir jei vyriausiasis kunigas jį paleistų, jis galėjo parodyti gailestį Dievui ir paprašyti atleidimo bei grįžti į Jį, kaip ir daugelis tikinčiųjų šiais laikais.
Bet Stephanas to nepadarė. Stephanas buvo gimęs iš naujo ir pripildytas Šventosios Dvasios. Jo naujas gyvenimas tapo Jėzumi Kristumi. Jėzus gyveno jame, todėl negalėjo tylėti ir nepraleisti burnos, bet jis turėjo sakyti tiesą. Užuot ginę prieš vyriausiąjį kunigą, jis liudijo apie visagalį Dievą ir Jėzaus Kristaus pažadas Mesiją ir sustabdė klausytojus su jų nuodėmingu elgesiu ir darbais, ir apkaltino juos jų pasipriešinimu Šventajai Dvasiai, kaip ir jų tėvai. Stepanas liudijo apie Jėzų Kristų ir dėl jo liudijimo, jis buvo nubaustas mirtimi. Net tada, kai jis buvo užmėtytas akmenimis ir matė atsivėrusį dangų ir matė Dievo šlovę bei Jėzų stovintį Dievo dešinėje, jis ne tik pasakė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią“, bet ir jis verkė garsiu balsu, prieš pat mirtį: „Viešpatie, nekaltink jiems šios nuodėmės“.
Paulius taip pat toliau skelbė ir nešė Jėzaus Kristaus Evangeliją ir Dievo Žodžio tiesą, nepaisant visų prieštaravimų ir žmogaus persekiojimų. Paulius įspėjo ir supriešino šventuosius su jų gyvenimo būdu, ir juos ištaisė ir paskambino jiems atgailai ir nuodėmių pašalinimas. Paulius nebijojo prarasti žmonių, nes žinojo, Kuriuo jis buvo pašauktas ir paskirtas ir Kam jis tarnavo.
Ir buvo daug daugiau Dievo sūnų, kurie liko ištikimi Jėzui, stovėdami ant Žodžio ir skelbdami Jėzaus Kristaus Evangeliją bei Dievo žodžius. Jie nenukrypo nuo Žodžio, bet nuolat kalbėjo Dievo Žodį, ir dėl jų parodymų, daugelis buvo nubausti mirtimi (Heb 11:32-40).
Daugelis krikščionių daro kompromisus ir koreguoja Dievo žodžius
Deja, tokio mentaliteto ir požiūrio trūksta daugelio tikinčiųjų gyvenime. Daugelis tikinčiųjų nėra pripildyti Šventosios Dvasios, nedaryk’ turėti žinių apie Žodį, ir negyvenk pagal Žodį, kaip darė senovės tikintieji. Jie bijo užimti poziciją dėl Žodžio ir gėdijasi skelbti žmonėms Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesą ir Dievo tiesą, ir todėl jie daro nuolaidas pasauliui.
Užuot bijojęs Dievo, jie bijo žmonių. Jie bijo to, ką aplinkiniai gali apie juos pagalvoti ir ką pasakyti, ir bijo savo nuomonės. Jie bijo būti atstumti ir įskaudinti ir (arba) net prarasti žmones, kalbėdamas Dievo tiesą. Ir tai ne tai, ko jie nori. Ne, jie nori būti mylimi ir mylimi bei priimti aplinkinių žmonių. Iš baimės atmetimas ar persekiojimas jie pakoreguoja Dievo žodžius, ką žmonės nori išgirsti.
Jie kreipiasi tik į gražiuosius, teigiami pažadai iš Žodžio, kurios yra orientuotos į klestėjimas iš kūno, bet jie nepalieka reikalavimų, todėl slepia ir nutyli priešinasi dalis ir griežtus Dievo žodžius, kad ragina žmogų atgailauti, nuodėmių pašalinimas ir gyvenimo pakeitimas.
Savo humanistiniu elgesiu ir nuolatos atsižvelgdami į žmonių emocijas ir jausmus, jie užmerkia akis prieš visus tuos dalykus, kurie prieštarauja Dievo Žodžiui ir Jo valia, ir leisti juos toleruoti. Jie tyli ir leidžia tiems, kurie paprastai vaikščioti nuodėmėse, tęsia savo nuodėmes.
Tačiau toks elgesys įrodo, kad tikintysis nepadėjo savo gyvybės Jėzuje Kristuje, bet vis dar yra ir gyvas. Nes jei kas nors yra mirtis, tada kitų elgesys ir veiksmai nebegali paveikti žmogaus. Štai kodėl Jėzus tęsė ir apaštalai tęsė, skelbdamas ir atnešdamas žmonėms Dievo karalystę, nes jie mirė kūnui ir dėl to nebuvo žmogaus elgesio, nei jų poelgių, galėjo neleisti jiems daryti to, ką jie buvo pašaukti, o tai buvo skelbti tiesą ir paskelbti Dievo valia žmonėms. Jie turėjo tik vieną tikslą – patikti ir aukštinti Dievą, eidamas teisumu, paklusdamas Jo Žodžiui ir gyventi pagal Jo valią bei atstovaujant, skelbdamas ir atnešdamas Dievo karalystę šioje žemėje.
Tačiau daugelis šiuolaikinių tikinčiųjų piktinasi, kad jiems sakoma, ką daryti. Jie nenori pasiduoti Žodžiui ir neleidžia Žodžiui bei Šventajai Dvasiai vesti jų ir nurodinėti, ką daryti. Todėl, daugelis negyvena pagal Žodį ir nebėra Žodžio vykdytojai, bet juos veda jų pačių jausmai, emocijos, atradimus ir patirtį bei papasakoti kitiems, ką jie galvoja ir jaučia. Bet jei turite paguldė savo gyvenimą Jėzuje Kristuje, tai jau ne apie tave ir apie tai, ką tu galvoji, jausti ar nori, bet viskas apie tai, ką Žodis; Jėzus sako. Nes tik Jėzaus žodžiai, kuri yra tiesa, padalija dvasią ir sielą ir veda žmones į atgailą, ir paskatinti tikinčiuosius atidėti senuką ir Padėkite naują vyrą, ir įeikite į Dievo poilsį ir paveldėsite amžinąjį gyvenimą.
Ar esate pakankamai drąsus sakyti Dievo Žodį??
Pirmieji Jėzaus Kristaus apaštalai ir mokiniai buvo pilni Šventosios Dvasios ir todėl galėjo drąsiai skelbti Jėzaus Kristaus tiesą ir Dievo žodžius.. Dėl jų drąsos ir tiesos skelbimo, jie ne visada buvo šiltai sutikti ir ne visada buvo visų mylimi.
Daugelis krikščionių turėjo sumokėti už savo tikėjimą ir meilę Jėzui Kristui ir buvo nubausti mirtimi. Tačiau jie visi turėjo vieną bendrą bruožą, Būtent, jie labiau mylėjo Dievą ir liko ištikimi Jėzui Kristui bei stovėjo tikėjime. Jie nesileido į kompromisus ir nenukrypo nuo Dievo Žodžio, dėl visos kritikos ir žmonių persekiojimo.
O kaip tu? Ar žinai Žodį ir ar stovi ant Žodžio? Ar esate pakankamai drąsus sakyti Dievo Žodį?, kaip ir kiti Dievo sūnūs? Arba…
„Būk žemės druska’
