Visoje Biblijoje, skaitome apie Dievo didybę, pasireiškiančią beviltiškose situacijose ir gamtos neįmanomybėse. Žodis „neįmanoma“.’ nėra žodis Dievo žodyne. Dievui viskas įmanoma! Tiems, kurie myli Dievą ir pasitiki Juo bei tiki Jėzų; Jo Žodžiui ir paklusti Žodžiui, veikti ir gyventi pagal Žodį, nieko nebus neįmanomo. Neįmanomybių Dievo karalystėje nėra, tol, kol tai yra pagal Dievo valią. Niekas neviršija Dievo didybės ir nieko nėra stipresnio už Dievo galią! Pažiūrėkite į kūrybą, Dievo tautos atpirkimas, savo kelionę dykumoje ir paimti pažadėtąją žemę, pergales prieš pagoniškas tautas, pranašų stebuklai, Jėzaus Kristaus atėjimas ir gyvenimas bei tobulas atpirkimo darbas, Šventosios Dvasios atėjimas ir daugybė ženklų bei stebuklų atgimusių tikinčiųjų gyvenime, Kas yra Dievo sūnūs (vyrai ir moterys). Visa Biblija liudija apie Dievo didybę, pasireiškiančią beviltiškose situacijose ir natūraliose negaliose.
Dievo didybė pasireiškė kūrinijoje
Dievo didybė pasireiškė kuriant dangų, žemę ir visa, kas yra viduje. Žemė buvo be formos ir tuštuma, o gelmių paviršiuje buvo tamsa. Natūralioje srityje, nieko nebuvo, kad iš šio chaoso būtų sukurta tobula kūryba.
Bet kadangi Dievas veikia iš dvasinės sferos ir nepriklauso nuo natūralių priemonių, Dievui nebuvo problemų sukurti tobulą kūrinį..
Ir taip Dievas iš chaoso ir tamsos sukūrė tobulą dangų, žemę ir visa, kas yra per šešias dienas. Nes po to, kai Jo darbas buvo baigtas, Dievas ilsėjosi septintą dieną (Taip pat skaitykite: ‘Ar Dievas sukūrė dangų ir žemę per šešias dienas? Arba…“)
Dievo didybė pasireiškė pažadu Abraomui
Dievas parodė Abraomui savo didybę, duodamas jam sūnaus pažadą. Kas atrodė neįmanoma gamtos srityje, buvo įmanoma Dievui. Vienintelis dalykas, kurį Abraomas turėjo padaryti, buvo tikėti Dievo žodžiais ir Jo pažadu, kad Jo pažadas išsipildytų.
Tačiau, įsikišus natūraliai žmogaus išminčiai ir žinioms, viskas vyko ne pagal Dievo valią ir planą. Bet, laimei, Dievas ištesėjo savo pažadą ir parodė savo didybę gimdamas Izaoką (Taip pat skaitykite: ‘Laukia pažado‘).
Dievo didybė pasireiškė Jo tautos atpirkimu
Kai Dievo tauta Egipte gyveno vergijoje, valdoma faraono, jie šaukėsi Dievo. Dievas išgirdo savo tautos šauksmą ir išlaisvino savo tautą iš faraono valdžios.
Dievas parodė savo didybę nelaimėmis, kurie atėjo per Egiptą per Mozės žodžius ir rankas. Visas kraštas nukentėjo nuo marų, išskyrus Gošeną, vieta, kur gyveno Dievo tauta.
Galų gale, Faraonas paleido Dievo tautą ir žmonės nuėjo į pažadėtąją žemę.
Tačiau per jų kelionę į pažadėtąją žemę, Dievas užkietino faraono širdį, todėl faraonas persigalvojo ir pasiuntė savo kariuomenę sugrąžinti žmonių.
Kai Dievo tauta priartėjo prie Raudonosios jūros ir pamatė prie jų artėjančią faraono kariuomenę, jie išsigando, šaukėsi Dievo ir skundėsi prieš Mozę. Tą akimirką išeities nebuvo. Natūralioje srityje, buvo neįmanoma pabėgti nuo faraono armijos.
Kadangi jie nebuvo dvasingi, bet kūniškas, jie mintyse kūrė visokius neigiamus scenarijus, kuriuos jie prisipažino burna. Šie neigiami scenarijai ne iš karto tapo realybe, bet galiausiai, išsipildė visi jų ištarti žodžiai.
Jų lūkesčiai, kad jie mirs dykumoje, šiai pirmai kartai tapo realybe.
Jie neįžengė į pažadėtąją žemę ir neįėjo Dievo poilsis, bet jie mirė savo kelionės metu dėl netikėjimo Dievu ir Jo Žodžiu ir dėl to, kad Jį nuliūdino (Heb 3:7-15).
Mozė liepė žmonėms nebijoti ir stovėti vietoje, kad pamatytų Viešpaties išgelbėjimą. Nes Dievas kovotų už juos ir jie turėtų tylėti.
Viešpats kalbėjo su Moze ir paklausė, kodėl jis šaukėsi Jo. Dievas įsakė Mozei ir žmonėms eiti pirmyn, pakelti savo lazdą, ištiesti ranką virš jūros ir padalinti ją, kad žmonės galėtų pereiti per sausą žemę per jūrą.
Mozė pasitikėjo Dievu ir tikėjo Jo žodžiais, todėl Mozė padarė tai, ką Dievas jam įsakė.
Užuot samprotavęs savo žodžius, Mozė veikė pagal Dievo žodžius ir ištiesė rankas virš jūros. Kai Mozė ištiesė rankas virš jūros, Dievas visą naktį smarkiu rytų vėju sugrąžino jūrą ir padarė jūrą sausą, o vandenys buvo padalinti. Ir taip izraelitai nuėjo į jūros vidurį ant sausos žemės į kitą krantą (Ex 14).
Yra daug daugiau pavyzdžių, kaip Dievo didybė pasireiškė beviltiškose situacijose ir kai viskas gamtoje atrodė neįmanoma.
Dievo didybė pasireiškė Jėzaus Kristaus gyvenime
Dievo didybė, pasireiškusi Jėzaus Kristaus gimimu; Žodį ir per Jo gyvenimą žemėje. Jėzus įėjo į Dievo vardas; Dievo valdžia ir kvietė Dievo tautą atgailai. Jėzus apreiškė Dievo Karalystę ir Dievo didybę savo žodžiais ir daugybe ženklų bei stebuklų.
Tiesiog pažvelkite į daugybę atsivertimų, išgirdę Jėzaus žodžius ir daugybę išgydymų, išvadavimus, ir prisikėlimai iš numirusių per Jėzų’ žodžius ir veiksmus.
Ir nepamirškime visų pranašysčių, stebuklingas minios maitinimasis (Kilimėlis 14:13-21; 15:32-39, Mar 6:30-44; Mar 8:1-10, Lu 9:10-17, Jn 6:1-15), stebuklinga žuvų skersvė (Lu 5:1-11, Jn 21:1-14), vanduo virto vynu (Jn 2:1-11), figmedžio vytimas (Kilimėlis 21:18, Mar 11:12), audros nutildymas (Kilimėlis 8:23-27, Mar 4:35-41, Lu 8:22-25) ir šventyklos mokestis žuvies burnoje (Kilimėlis 17:24-27).
Bet didžiausias darbas, kuriame pasireiškė Dievo didybė buvo, Žinoma, Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių ir naujo žmogaus sukūrimas (Taip pat skaitykite: ‘Kokią taiką Jėzus atnešė žemėje?, ‘Jėzus atstatė puolusio žmogaus padėtį“ ir „Aštuntoji diena, Naujojo kūrybos diena“)
Po Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo ir po to, kai Jėzus įvyko malonės sėdynė Dievo dešinėje, Dievo didybė ir Jo galia nesustojo. Šventosios Dvasios atėjimu Dievo didybė pasireiškė Jo sūnų gyvenimuose.
Dievo didybė pasireiškė Dievo sūnų gyvenimuose
Po to, kai Jėzaus mokiniai buvo pakrikštyti Šventąja Dvasia ir tapo a Nauja kūryba; Dievo sūnūs, jie drąsiai liudijo apie Jėzų Kristų.
Nors Dievo didybė jų gyvenime buvo matoma per daugybę žmonių, kurie atsivertė savo žodžiais ir atgimė ir po jų sekę ženklai bei stebuklai, jiems daug ką ištverti.
Dėl savo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir paklusnumo Dievui jie patyrė didelį pasipriešinimą ir neilgai trukus buvo persekiojami, kaip Jėzus ir pranašai Senojoje Sandoroje.
Dievo didybė pasireiškė nelaisvėje
Buvo daug akimirkų, kuri atrodė beviltiška. Bet kiekvieną kartą Dievas apreikšdavo savo didybę.
Dievo didybė pasireiškė Petro gyvenime, kai buvo paimtas į nelaisvę ir pasodintas į kalėjimą. Naktį Viešpaties angelas atėjo pas Petrą ir paleido jį iš kalėjimo. Dievas išklausė tikinčiųjų maldas, kurie buvo susirinkę ir meldėsi už Petrą. Taip apsireiškė Dievo didybė ir Petras buvo išvaduotas iš Erodo rankų (Veikti 12:1-19)
Dievo didybė pasireiškė ir Pauliaus bei Silo gyvenimuose, kai jie buvo sumušti ir pasodinti į kalėjimą, nes Filipuose išvarė būrimo dvasią (Makedonijos dalis).
Kol Paulius ir Silas vidurnaktį meldėsi ir giedojo šlovę Dievui, staiga įvyko didelis žemės drebėjimas, kad drebino kalėjimo pamatus. Iš karto, buvo atidarytos visos durys ir atsilaisvino visų pančių.
Kalėjimo prižiūrėtojas pabudo iš miego ir pamatė, kas atsitiko, ir norėjo atimti gyvybę, nes manė, kad kaliniai pabėgo. Bet Paulius verkė garsiu balsu ir pasakė, kad jis neturėtų sau pakenkti, nes ten buvo visi kaliniai.
Sargas paklausė Pauliaus ir Silo, ką jis turi daryti, kad būtų išgelbėtas. Jie pasakė, tikėkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir būsite išgelbėti bei jūsų namai. Taigi prižiūrėtojas nusivedė juos į savo namus, o Paulius ir Silas kalbėjo jam ir visiems, kurie buvo jo namuose, Viešpaties žodį.. Jis nuplovė jų brūkšnius, o sargas ir jo namai buvo pakrikštyti ir įtikėjo Dievą (Veikti 16:19- 40).
Dievo sūnų gyvenime buvo daug daugiau situacijų, kuri atrodė beviltiška gamtos srityje ir viskas atrodė neįmanomi. Bet tikėjimu Jėzumi Kristumi; Žodį ir jų pasitikėjimą Dievu bei jų tvirtumą, Dievo didybė padarė išeitį taip, kad neįmanoma tapo įmanoma.
Dievas veikia iš dvasinės sferos
Dievas veikia iš dvasinės, o ne iš prigimtinės sferos, kaip pasaulis. Kai pasaulis neturi sprendimo ir nemato išeities, Dievas turi išeitį. Tačiau, Dievo kelias ir Jo laikas ne visada atitinka jo valią senukas. Bet kiekvienoje beviltiškoje situacijoje ir kai viskas atrodo neįmanoma, yra išeitis per tikėjimą Jėzumi Kristumi; Jo Žodis.
Biblija; Dievo Žodis liudija apie Dievo didybę ir tik nuo tavęs priklauso, tiki Dievo žodžiais ar ne.
Kai gyveni pagal Dvasią, į situacijas žiūrėsi kitaip nei tada, kai gyveni pagal kūną.
Nes kai gyveni pagal kūną, jus veda jūsų pojūčiai, valia, jausmus, ir emocijų, ir jūs priklausote nuo aplinkybių ir situacijų jūsų gyvenime.
Kai viskas klostysis gerai ir pagal tavo valią, tada tu esi laimingas ir laimingas. Bet kai tik pajusite nesėkmę savo gyvenime ir viskas vyksta ne taip, kaip planavote ir vyksta ne pagal jūsų valią, tada staiga tu nebe toks laimingas ir džiaugsmingas, bet vietoj to, jūs panikuojate ir pradedate išsigąsti, liūdna, prislėgtas, beviltiška ir nemato išeities.
Tol, kol išliksi kūniškas ir tavo jausmai, valia, jausmus, o emocijos diktuoja tavo gyvenimą, visada būsite priklausomas nuo aplinkybių ir situacijų bei pasikliaukite natūraliomis priemonėmis. Todėl darysite viską, kad išliktumėte laimingi ir gerai jaustumėtės bei patirtumėte ramybę savo gyvenime, pasitelkiant natūralių šaltinių priemones ir Pramogos.
Bet kai eini paskui Dvasią, tu pasitiki Jėzumi; Žodis ir yra vedami Žodžio bei Dvasios. Jūs žinosite, kas esate Jame ir kad Jis gyvena jumyse ir visada bus su jumis. Per Žodį, tu žinai, ką reiškia būti Dievo sūnumi, ir kaip vaikščioti kaip Dievo sūnus ir žinai, kas tavęs laukia. Jūs tikėsite Dievo žodžiais ir darysite, ką Žodis sako, todėl patirsite Dievo ramybę ir džiaugsmą visose savo gyvenimo situacijose..
Nugalėtojas be mūšio neegzistuoja
Kiek aš myliu, Aš baru ir baru: todėl būk uolus, ir atgailauti (Apreiškimas 3:19)
Jėzus nesakė, kad tavo gyvenime nebus audrų. Bet Jėzus pasakė, kad kai tu pasitikėsi Žodžiu ir būsi Žodžio vykdytojas, pasilik Žodyje ir užklups audros, tu stovėsi ir nebūsi sunaikintas (Taip pat skaitykite: ‘Klausytojai prieš Žodžio vykdytojus‘)
Per sunkias aplinkybes, tu užaugsi, subręs ir tapsi Dievo sūnumi. Nes Žodis sako, kurį myli Viešpats, Jis drausmina ir plaka. Jėzus tarė, kad kiek Jis myli, Jis priekaištauja ir bara (Heb 12:3-11, Rev 3:19).
Žodis sako, kad turėtum tai laikyti visu džiaugsmu, kai patenki į įvairias pagundas, nes tavo tikėjimo išbandymas skatina kantrybę (Jam 1:1-4)
Daugelis tikinčiųjų nori būti nugalėtojais ir dainuoti bei lūpomis prisipažinti, kad yra nugalėtojai, bet jie nenori jokių mūšių savo gyvenime.
Kai tik jie patiria nesėkmių savo gyvenime ir viskas nesiseka ir klostosi taip, kaip jie nori, jie panikuoja, tampa nusivylę, prislėgti ir nežino, ką daryti.
Bet jie pamiršta, kad jei nori būti nugalėtojas, tau reikia įveikti mūšius. Nėra tokio dalyko kaip nugalėtojas be mūšio. Nugalėtojas gali būti tik ką nors įveikęs. Jei ko nors neįveiksi, tu negali būti įveikęs.
Dievo didybė pasireiškė beviltiškose situacijose
Dievo didybė pasireiškia beviltiškose situacijose, kur, atrodo, nėra vilties ir sprendimo natūralioje srityje. Bet jūs turite žinoti, kad jokia situacija nėra beviltiška ir neįmanoma Dievui. Bet jūs turite pasikliauti Juo ir tikėti Jo žodžiais, paklusti jiems ir daryti juos savo gyvenime. Dievas nori, kad jūs pasiliktų ir pasiliktumėte Jo Žodyje, nepaisant trukmės ir nuomonių, pasipriešinimas, ir aplinkinių žmonių persekiojimas.
Jėzus nori, kad tu žiūrėtum į Jį ir pasitikėtum Juo, o ne pasitikėtum pasauliu ir savo didybe, intelektas, įgūdžių, ir gebėjimas.
Jis nori, kad tu įeitum Jo įsakymai ir veikti su tikėjimu pagal Jo Žodį, kad Dievo didybė pasireikštų jūsų ir kitų gyvenimuose, ir Jėzus bus išaukštintas, o Dievas bus pagerbtas ir pašlovintas.
„Būk žemės druska’
