Krikščionys turėtų žinoti ir suvokti, kad Dievas savo Žodį davė iš meilės. Kadangi daugelis krikščionių nelaiko Dievo žodžių ir įsakymų meile, bet kaip sunki našta, legalizmas ir baudžiava. Tuo tarpu Dievo žodžiai iškelia priešingai ir vietoj mirties pagimdo gyvenimą. Bet todėl, kad daugelis žmonių negimsta iš naujo ir nėra dvasingi, todėl tebėra kūniški žmonės, kurie yra apakinti šio pasaulio dievo ir melo, kuriame jie gyvena, jie nesugeba įžvelgti dvasinės sferos dalykų.
Dievas davė savo Žodį iš meilės žmogui
Ir Viešpats Dievas paėmė žmogų, ir įsodino jį į Edeno sodą, kad jį puoštų ir saugotų. Ir Viešpats Dievas įsakė žmogui, patarlė, Nuo kiekvieno sodo medžio tu gali laisvai valgyti: Bet iš gėrio ir blogio pažinimo medžio, tu nevalgysi jo: nes tą dieną, kurią valgysi, tikrai mirsi (Genesis 2:15-17)
Dievas davė savo žodį Adomui; Žmogus, kuris buvo tobulai sukurtas pagal Dievo paveikslą, ir pasakė, kad žmogus galėtų valgyti nuo visų Edeno sodo medžių, išskyrus gėrio ir blogio pažinimo medį.
Žmogus pakluso Dievo įsakymui, jo Kūrėjas, kol velnias, apsirengęs žalčiu, priėjo prie žmogaus ir gundė žmogų savo apgaulingais žodžiais.
Užuot tikėjęs ir paklusęs Dievui bei Jo žodžiams, žmogus pasirinko tikėti ir paklusti velnio žodžiams.
Tikėjimo rezultatą matome velnio žodžiuose ir tai, kas nutinka, kai pasitiki velniu, kūryba. Nes tikėjimas velnio žodžiais atskiria nuo Dievo ir sukelia mirtį bei sunaikinimą
Per paklusnumą velnio žodžiams, žmogus pasidavė velniui ir krito iš savo padėties, o žmogaus dvasia mirė. Velnias užėmė žmogaus vietą ir tapo pasaulio valdovu bei puolusio žmogaus tėvu ir valdovu. Puolęs žmogus tapo velnio sūnumi, nes visi, kurio tėvas yra velnias, tiki velnio žodžiais ir daro tai, ką jis sako. (Taip pat skaitykite: ‘Dievo įsakymai ir velnio įsakymai‘)
Dievas davė savo įstatymą iš meilės savo žmonėms
Ką tada pasakysime? Ar įstatymas yra nuodėmė? Dieve neduok. Ne, Aš nežinojau nuodėmės, bet pagal įstatymą: nes aš nepažinojau geismo, nebent buvo pasakyta įstatyme, Negeisi. Bet nuodėmė, pasinaudodamas proga pagal įsakymą, sukėlė man visokius potraukius. Nes be įstatymo nuodėmė buvo mirusi. Nes kažkada gyvenau be įstatymo: bet atėjus įsakymui, nuodėmė atgijo, ir aš miriau. Ir įsakymas, kuri buvo įšventinta gyvybei, Radau, kad esu iki mirties. Už nuodėmę, pasinaudodamas proga pagal įsakymą, mane apgavo, ir juo mane nužudė. Todėl įstatymas yra šventas, ir įsakymas šventas, ir tiesiog, ir geras (Romėnai 7:7-12)
Dievas norėjo geriausio savo žmonėms ir apsaugoti savo žmones ir nenorėjo, kad jo žmonėms nutiktų nieko blogo. Todėl Dievas davė savo įstatymą iš meilės, nepaisant to, kad ne visi įstatymo davimą laikė meilės aktu, bet kaip prievolę ir vergiją.
Dėl to, daugelis Izraelio namų sukilo prieš įstatymą ir atsisakė paklusti Dievui, paklusdamas Jo žodžiams ir įsakymams, ir jie darė tai, ką norėjo daryti, ir galvojo, kas buvo teisinga.
Tačiau jų maištas ir nepaklusnumas Dievui bei Jo Žodžiui neatnešė laisvės, ramybė, Ir gyvenimas, kaip jie tikėjosi, bet vergiją, sujaudinimas, bausmė, ir mirtis.
Dievo tauta netgi stojo prieš Dievo pranašus, kurie buvo Dievo paskirti ir kalbėjo Jo žodžius. Nuo Dievo žodžių, kurie buvo ištarti pranašų lūpomis, neatitiko žmogaus lūkesčių ir valios, dėl ko Dievo tauta maištavo ir atsisakė paklusti pranašų žodžiams. Jie nemanė, kad pranašų žodžiai yra Dievo meilė ir kad Jo žodžiai atneš ramybę ir gyvenimą. Todėl, daugelis pranašų buvo nutildyti, paimdamas į nelaisvę pranašus ir uždarydamas į kalėjimą, ir netgi žudydami pranašus
Dievas davė savo Žodį iš meilės
Dievo Žodis nepasikeitė ir vis dar sukuria gyvenimą ir ramybę, tiems, kurie tiki Jėzų Kristų, gyvas žodis, Kuris buvo Dievo atsiųstas iš meilės į šią žemę, kad išgelbėtų žmoniją nuo pražūties. Dievas davė savo Žodį iš meilės ir tų, kurie tiki Žodžiu ir paklūsta Žodžiui bei daro tai, ką Žodis sako, jie gyvens tikroje laisvėje ir savo gyvenime patirs Dievo ramybę.
Dievo įsakymai, kurie taip pat yra Jėzaus įsakymai, nėra sunki našta tiems, kurie atgimė Kristuje ir tapo nauju kūriniu.
Dievo įsakymai yra sunki našta senajam žmogui, kuris yra kūniškas ir vaikšto pagal kūną, nes nuodėminga prigimtis viešpatauja kūne.
Tai visai kaip vaikai, kurie neišmano ir neturi jokio supratimo, todėl nesupranta ir nesupranta savo tėvų taisyklių, bet jų taisykles laikyti bausme ir vergove. Nors tėvai myli savo vaikus ir nori apsaugoti ir saugoti savo vaikus nuo blogio. Jie nenori, kad jų vaikams nutiktų nieko blogo. Tik tada, kai vaikas tikrai subrendo ir taps suaugęs, vaikas supras savo tėvus ir supras, kad taisyklės kilusios iš meilės ir duotos iš meilės, o taisyklės nebuvo blogos ir nebuvo skirtos kaip bausmė ir nevedė į vergiją., bet saugojo vaiką ir saugojo vaiką nuo blogio.
Su Dievu yra tas pats. Kol viešpatauja senas kūniškas žmogus, o tikintysis lieka vaiku, vaikas Dievo žodžius ir įsakymus bei Jėzaus žodžius ir įsakymus laikys sunkia našta, bausmę, legalizmas, ir vergiją, užuot žinojęs, kad Dievas davė savo Žodį iš meilės, kad apsaugotų žmogų ir apsaugotų jį nuo blogio, sunaikinimo ir mirties, kitais žodžiais, išgelbėti žmoniją ir išlaikyti ją išgelbėtą.
Tie, kurie myli Jėzų; Žodis laikysis Jo žodžių ir vaikščios meile
Jėzus atsakė ir pasakė jam, Jei vyras mane myli, Jis laikys mano žodžius: Ir mano tėvas jį mylės, Ir mes ateisime pas jį, ir apsigyvenk pas jį. Tas, kuris mane myli, nelaiko ne mano posakiais: ir žodis, kurį girdite, nėra mano, Bet tėvas, kuris mane atsiuntė (John 14:23-24)
Tie, kurie atgimsta Kristuje ir padėjo savo kūną, ir mylėti Tėvą ir priklausyti Jam, paklus Jo žodžiams, vykdys Jo įsakymus ir gyvens pagal Dievo valią.
Jie tiki Jėzų Kristų; Žodį ir mylėti Jį bei Dievą Tėvą, ir pažinti Tėvą per Žodį bei pažinti Jo meilę. Todėl jie žino, kad Dievas turi geriausią žmogaus mintyse ir kad Jo žodžiai ir įsakymai yra dvasia ir turi gyvybę, gelbsti ir saugo žmones, veda juos į amžinąjį gyvenimą.
Jie tiki Dievo žodžiais ir taiko Jo žodžius bei vaikšto Žodžiu, kuria savo vaikščiojimu ir paklusnumu Dievo žodžiams, jie rodo Dievui savo meilę ir vaikšto su meile.
Žodis suteikia gyvybę
Ir jei kas išgirs mano žodžius, ir netiki, Aš jo neteisiu: nes aš atėjau ne teisti pasaulio, bet išgelbėti pasaulį. Tas, kuris Mane atstumia, ir nepriima mano žodžių, turi tą, kuris Jį teisia: žodis, kurį ištariau, tas pats teis jį paskutinę dieną. Nes aš nekalbėjau apie save; bet mane siuntęs Tėvas, Jis davė Man įsakymą, ką turėčiau pasakyti, ir ką turėčiau kalbėti. Ir aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas: kad ir ką kalbu todėl, kaip man pasakė Tėvas, taigi kalbu (John 12:47-50)
Žodis teisia kūną ir smerkia kūno darbus, bet Žodis naujajame žmoguje atneša gyvybę, kuris tapo dvasingas.
Velnias nori išlaikyti visus neišmanius ir suklaidinti juos savo melu ir priversti žmones patikėti, kad Dievo Žodis yra sunki našta, pasenęs ir legalistiškas., ir veda į nelaisvę ir neleidžia žmonėms gyventi laisvėje.
Tačiau Dievo Žodis nėra sunki našta ir vietoj vergijos atneša išganymą ir tikrą laisvę, vietoj mirties suteikia gyvybę ir veda į amžinąjį gyvenimą.
Skirtingai nuo velnio žodžių, kurie veda į vergiją, sunaikinimas, ir mirtis.
„Būk žemės druska’
